2020 metų svarbiausias politinis įvykis Lietuvoje - Seimo rinkimai. Kaip atrodys nauja parlamento sudėtis?
Parlamento sudėtis priklausys nuo to, ar Seimui pavyks atmesti Prezidento veto dėl kartelės sumažinimo partijoms parlamento rinkimuose iki 3 proc. Vien faktas, kad rinkimų įstatymų pakeitimai daromi likus mažiau nei metams iki rinkimų, kitaip tariant, žaidimo taisyklės yra keičiamos jau prasidėjus žaidimui, o tai diskredituoja pačią idėją ir labai sunku svarstyti Seimo priimto sprendimo privalumus ir trūkumus.
Visgi, atmetus veto ir patvirtinus 3 proc. barjerą, tikėtina, matysime nieko bendro su politika neturinčių asmenų bandymus bet kokia kaina patekti į Seimą, kursis nauji dariniai be aiškios ideologijos, vedini tik troškimo patekti į valdžią.
Didžiausią frakciją Seime turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), matyt, susirūpino, kad gali neįveikti 5 proc. barjero, be to, įvertinus paskutinius politinių partijų reitingus, gerokai žemiau 5 proc. barjero yra visi tie, kurie yra koalicijoje su „valstiečiais“. Akivaizdu, kad šis rinkimų įstatymo pakeitimas naudingas visoms pusėms valdančiojoje koalicijoje ir yra vedinas politinio išskaičiavimo, o ne didesnio atstovavimo galimybės rinkėjams parlamente, kaip teigia valdantieji.
Remiantis sociologiniais tyrimais tikėtina, kad 2020 metais įvyksiančiuose Seimo rinkimuose daugiausia balsų surinks keturios politinės jėgos: konservatoriai, socialdemokratai, „darbiečiai“ ir valstiečiai.
Tačiau koks bus galutinis partijų išsidėstymas kol kas labai sunku pasakyti. Šiuo metu apklausose pirmauja Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos socialdemokratų partija. Per pastaruosius metus ženkliai pakilo Darbo partijos populiarumas. Įvairių apklausų duomenimis, „darbiečiai“ stabiliai laikosi trečioje reitingų lentelės vietoje už savęs palikdami „valstiečius“.Tai gali būti lemiamas veiksnys artėjančiuose Seimo rinkimuose, galintis kaip reikiant sumaišyti kortas šiuo metu dvejoms pirmaujančioms partijoms. Fenomenalus politinis lyderis Viktoras Uspaskich ir jo vedama Darbo partija gali tapti tuo „tamsiuoju arkliuku“, kuris gali nustebinti ir tapti centrine valdančiosios koalicijos formavimo ašimi. Ir tai nebūtų sensacija, V. Uspaskich aktyviai ir nuosekliai dirba su savo rinkėjais, be to, nepamirškime fakto, kad jam vedant Darbo partiją Seimo rinkimuose 2004 ir 2012 metais partija gavo daugiausiai balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.Šiais metais ir toliau seksime Vyriausybės darbą ir sparčiai kintančius politinių partijų reitingus. Akivaizdu, kad paskutiniais kadencijos metais tikėtis struktūrinių reformų švietimo ar sveikatos srityse neverta. Politikai bus daug labiau susirūpinę savo karjeros ateitimi.Įdomu, koks bus Sauliaus Skvernelio sprendimas. Ar premjeras norės tęsti politinę karjerą? Prisiminkime, 2016 m. S. Skvernelis buvo geidžiamas politinis veikėjas, dėl kurio varžėsi ir socialdemokratai, ir liberalai, ir LVŽS, kol galiausiai kovą laimėjo LVŽS, pasiūlę pirmąją vietą rinkiminiame sąraše, tačiau šiuo metu premjero politinis svoris gerokai sumenko. S. Skvernelio autoritetas ir reitingai pastebimai krito. Galimybė toliau dalyvauti politikoje taip pat priklausys nuo premjero sveikatos, žinoma, tai lemti gali ir paprasčiausias žmogiškasis faktorius – premjero pozicijoje esantis asmuo patiria didžiulį psichologinį krūvį bei spaudimą, o visa tai reikalauja geležinės sveikatos, tad S. Skvernelio pasirinkimas kol kas lieka migloje.
Nemažai iššūkių laukia ir prezidento Gitano Nausėdos. Užsienio politikoje šiuo metu matomas tam tikras tęstinumas, taip pat vidaus politikoje naujaisiais metais G. Nausėdai reikės rasti susitarimus su politinėmis jėgomis, kurios ateis po 2020 metų rinkimų, o taip pat ir su dabartine Vyriausybe, su kuria teks dirbti dar beveik metus. Galbūt išvysime ir aiškesnius prezidento prioritetus, daugiau turinio prezidento rinkimų kampanijoje skambėjusiai gerovės valstybės sampratai.
Akivaizdu, kad šie metai Lietuvos politinėje padangėje nebus ramūs, gal net kartais chaotiški. Man, kaip jaunam žmogui, labai svarbu, kad šiame neramumų kupiname rinkiminiame laike visuomenė sugebėtų atskirti, kur tėra tuščias politikavimas, o kur žadami realūs ir įgyvendinami darbai. Tikiu visuomenės sąmoningumu ir atsakingumu būsimuose rinkimuose pasirenkant tuos Seimo narius, kurie iš tikrųjų ateis kurti Lietuvos ateitį.
Parlamento sudėtis priklausys nuo to, ar Seimui pavyks atmesti Prezidento veto dėl kartelės sumažinimo partijoms parlamento rinkimuose iki 3 proc. Vien faktas, kad rinkimų įstatymų pakeitimai daromi likus mažiau nei metams iki rinkimų, kitaip tariant, žaidimo taisyklės yra keičiamos jau prasidėjus žaidimui, o tai diskredituoja pačią idėją ir labai sunku svarstyti Seimo priimto sprendimo privalumus ir trūkumus.
Visgi, atmetus veto ir patvirtinus 3 proc. barjerą, tikėtina, matysime nieko bendro su politika neturinčių asmenų bandymus bet kokia kaina patekti į Seimą, kursis nauji dariniai be aiškios ideologijos, vedini tik troškimo patekti į valdžią.
Didžiausią frakciją Seime turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), matyt, susirūpino, kad gali neįveikti 5 proc. barjero, be to, įvertinus paskutinius politinių partijų reitingus, gerokai žemiau 5 proc. barjero yra visi tie, kurie yra koalicijoje su „valstiečiais“. Akivaizdu, kad šis rinkimų įstatymo pakeitimas naudingas visoms pusėms valdančiojoje koalicijoje ir yra vedinas politinio išskaičiavimo, o ne didesnio atstovavimo galimybės rinkėjams parlamente, kaip teigia valdantieji.
Remiantis sociologiniais tyrimais tikėtina, kad 2020 metais įvyksiančiuose Seimo rinkimuose daugiausia balsų surinks keturios politinės jėgos: konservatoriai, socialdemokratai, „darbiečiai“ ir valstiečiai.
Tačiau koks bus galutinis partijų išsidėstymas kol kas labai sunku pasakyti. Šiuo metu apklausose pirmauja Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos socialdemokratų partija. Per pastaruosius metus ženkliai pakilo Darbo partijos populiarumas. Įvairių apklausų duomenimis, „darbiečiai“ stabiliai laikosi trečioje reitingų lentelės vietoje už savęs palikdami „valstiečius“.Tai gali būti lemiamas veiksnys artėjančiuose Seimo rinkimuose, galintis kaip reikiant sumaišyti kortas šiuo metu dvejoms pirmaujančioms partijoms. Fenomenalus politinis lyderis Viktoras Uspaskich ir jo vedama Darbo partija gali tapti tuo „tamsiuoju arkliuku“, kuris gali nustebinti ir tapti centrine valdančiosios koalicijos formavimo ašimi. Ir tai nebūtų sensacija, V. Uspaskich aktyviai ir nuosekliai dirba su savo rinkėjais, be to, nepamirškime fakto, kad jam vedant Darbo partiją Seimo rinkimuose 2004 ir 2012 metais partija gavo daugiausiai balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.Šiais metais ir toliau seksime Vyriausybės darbą ir sparčiai kintančius politinių partijų reitingus. Akivaizdu, kad paskutiniais kadencijos metais tikėtis struktūrinių reformų švietimo ar sveikatos srityse neverta. Politikai bus daug labiau susirūpinę savo karjeros ateitimi.Įdomu, koks bus Sauliaus Skvernelio sprendimas. Ar premjeras norės tęsti politinę karjerą? Prisiminkime, 2016 m. S. Skvernelis buvo geidžiamas politinis veikėjas, dėl kurio varžėsi ir socialdemokratai, ir liberalai, ir LVŽS, kol galiausiai kovą laimėjo LVŽS, pasiūlę pirmąją vietą rinkiminiame sąraše, tačiau šiuo metu premjero politinis svoris gerokai sumenko. S. Skvernelio autoritetas ir reitingai pastebimai krito. Galimybė toliau dalyvauti politikoje taip pat priklausys nuo premjero sveikatos, žinoma, tai lemti gali ir paprasčiausias žmogiškasis faktorius – premjero pozicijoje esantis asmuo patiria didžiulį psichologinį krūvį bei spaudimą, o visa tai reikalauja geležinės sveikatos, tad S. Skvernelio pasirinkimas kol kas lieka migloje.
Nemažai iššūkių laukia ir prezidento Gitano Nausėdos. Užsienio politikoje šiuo metu matomas tam tikras tęstinumas, taip pat vidaus politikoje naujaisiais metais G. Nausėdai reikės rasti susitarimus su politinėmis jėgomis, kurios ateis po 2020 metų rinkimų, o taip pat ir su dabartine Vyriausybe, su kuria teks dirbti dar beveik metus. Galbūt išvysime ir aiškesnius prezidento prioritetus, daugiau turinio prezidento rinkimų kampanijoje skambėjusiai gerovės valstybės sampratai.
Akivaizdu, kad šie metai Lietuvos politinėje padangėje nebus ramūs, gal net kartais chaotiški. Man, kaip jaunam žmogui, labai svarbu, kad šiame neramumų kupiname rinkiminiame laike visuomenė sugebėtų atskirti, kur tėra tuščias politikavimas, o kur žadami realūs ir įgyvendinami darbai. Tikiu visuomenės sąmoningumu ir atsakingumu būsimuose rinkimuose pasirenkant tuos Seimo narius, kurie iš tikrųjų ateis kurti Lietuvos ateitį.